- užvydis
- užvydis, -ė smob. pavyduolis: Skiria mane nuo tamstos nelemta užvydė [gėlė]! Nė pažiūrėti neleidžia, lapais dangsto LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
užvydėti — NdŽ, FrnW, KŽ; N, L 1. intr. S.Dauk, M, DūnŽ, Bt, End, Šd, Sb jausti apmaudą, kartėlį, pavydą dėl kieno nors pasisekimo, gerovės: Užvyda kitam, negeri anie žmonys Rdn. Dirbk i turėsi, neužvydėk kitam Krš. Ale kupiškėnų bobos labai užvydžia Slm.… … Dictionary of the Lithuanian Language